VipNight Networks

Praėjo jau beveik dvi savaitės, kaip naudoju Kubuntu 8.04 ir KDE4. Reikia pripažint, kad su trečiąja KDE šaka viskas buvo paprasčiau. Pati pirma problema, su kuria teko susidurt įsirašius KDE4 - šriftai. Kai kuriose programose jie atrodė tragiškai: arba išplaukę arba ištempti, arba tokie maži, kad nors akinius užsidėk. Teko pasiknaisioti internete ir susirast neblogą manual’ą, kaip įsirašyti MS ‘look’ (suprask, taip atrodančius), fontus, nors daug kur minima, kad užtenka ir ‘msttcorefonts’. Na, galbūt, bet aš viską darau sudėtingesniu keliu

Nuoroda, kaip tai padaryt - čia.

Sekantis dalykas, kuris man dar labiau nepatiko - tai taip, kaip GTK based programos (firefox, x-chat) atrodo Qt aplinkoje… O aš buvau pasiryžęs naudot tik free software ir mečiau mIRC su wine per bortą ir pradėjau naudot x-chat. Teko dar valandėlę paslampiot po interneto platybes, ieškant, kaip suteikt toms programoms bent panašią išvaizdą, kokią mato Gnome vartotojai.

Štai čia yra sprendimas (vienas iš galimų).

Multimedia… Visą laiką naudojau XMMS’ą. Deja, 8.04 jo palaikymo nebėra. Radau jo analogą - Audacious, deja, jis pilnas klaidų ir turi kreivą audio decoderį, ko pasekoje pradėjau naudot amarok. Naudoju jį MP3/streaming klausimuisi ir reikia pripažint, kad jis tai atlieka gana gerai.

Kadangi šis straipsnis gaunasi negatyvus, tai paminėsiu pastebėtas klaidas/neužbaigtumus KDE4 aplinkoje:

1. keičiant panelės dydį, ji turi savybę arba iš viso išnykt, arba deformuotis į nesuprantamą darinį.
2. įrašius naujas programas, jų piktogramos ne visada atsiranda meniu (kelios atsirado po X-server restart’o, kitos taip ir neatsirado).
3. KNetworkManager’yje paspaudus “manual configuration”, paprašoma slaptažodžio ir viskas tuo pasibaigia. Negana to, dingo visi tinklo nustatymai, dėl ko teko pakrapštyt smegeninę, kaip pasijungt tinklą, nes System Settings’uose NĖRA nieko panašaus.
4. laikrodis. Kodėl autoriai nusprendė, kad žmonės nenori matyt sekundžių? Arba pasidarius panel dydį ‘tiny’/’small’ laikrodis nekeičia proporcijų? Sunku nuspėt, ką jis rodo, matant tik skaičius padalintus pusiau.
5. bylos patalpintos Desktop, nepašalinamos mygtuku “Delete”. Jei pašalini piktogramą, jos neberodo, tačiau byla vistiek lieka kataloge “Desktop”. Totalus vietos netaupymas.
6. NTFS palaikymas. Kažkodėl bandoma jungtis kažkokias neaiškiais būdais, naudojant NetBUS (pavadinimas parašytas juokais, prisiminus XX amžiuje buvusį populiarų trojaną :)), vietoje to, kad primontuot su ntfs-3g. Teko tuo užsiimt savarankiškai.

Na, reikia paminėt ir gerąsias puses, kad nepagalvotumėt, jog nurašau KDE4:

1. resursų sąnaudos. Tikrai mažesnės, nei KDE3. Žinoma, tai neliečia visų vizualinių triukų.
2. meniu. Labai patiko kategorizuota meniu struktūra. Na, ir žinoma, Recently used.
3. greitis. Veikia tikrai sparčiau, nei KDE3. Nežinau, kodėl. Tiesiog.
4. dizainas. Matyt bandyta įkast MS Vista. Daugmaž į tą pusę.
5. taskbar - automatinis piktogramų grupavimas. Jei piktogramos neužima daug vietos, jos yra rodomos vienoje eilėje, didelės. Kai joms pasidaro per ankšta, taskbar’as pasidaro dvigubas, piktogramos sumažinamos ir sutalpinamos dviem aukštais. Patogu ir stilinga.

Tai tiek apie pirmą pažintį su Kubuntu 8.04 ir KDE4. Mano nuomonė gali būt priešinga jūsiškei, bet tai tėra tik mano nuomonė.

Taigi ir man panūdo išmėgint naująjį Ubuntu Hardy, tiesa, jis dar tik Alpha 1 būsenoje… Pasiėmiau savo ištikimąjį Intenso CD-RW diskiuką, pasileidau k3b, pasirinkau Erase Disk, type: Fast. Viskas šaunu, greit patogu… Parsisiunčiau Hardy Alpha 1 Kubuntu versiją (aš už KDE), įsirašiau .ISO atvaizdą į diską, viskas be jokių problemų. Ir čia susimąsčiau (velnias mane už to liežuvio traukė…): “Ar tik ne per gerai čia viskas einasi…”. Rebootinu savo ‘pisiuką’, jis sėkmingai užkrauna CD bootloader’į ir… sėkmingai išmeta klaidą… WTF?!!

Klaida #1: Trindami su k3b naudokitės Full trynimu, nes Fast kažkodėl nepašalina takelių su duomenimis apie buvusį įrašą…

Persirašiau CD iš naujo, dėl viso pikto susitikrinau MD5 CHECKSUMS’sus. Done, viskas allright. Reboot, Boot, Loading… Vualia… LiveCD užsikrovė, standartinis KDE darbastalis. Spaudžiu Install. Prisipažinsiu, visas procesas praktiškai 1:1 buvusiems (Dapper, Feisty, Gutsy). Spaudžiu Finish mygtuką ir godžiai stebiu status bar’ą… Ir ties 94-95% nutiko tai, dėl ko net žagtelėjau - kompiuteris nei iš šio, nei iš to persikrovė. Beje, persikrovė taip, kad reikėjo motininei plokštei siųst PowerOff signalą Power mygtuko pagalba (turbūt visi jau žino, kad ilgėliau palaikius Power mygtuką, motininė plokštė būna priverstinai išjungiama). Na, galvoju, velniop tuos 6-5 procentus, pabandysiu užkraut sistemą. “STOP” - pasakė man GRUB’as… - “Ar galite man parodyti, ką reikia krauti?”.. Taigi, GRUB’as nesukonfigūruotas, gyvos sistemos nėra…

Bandžiau įsirašyt ir dar kartą, bet vėl nutiko tas pats. Matyt arba mano senukas hardas nebeatlaiko formatavimo ir particijavimo, ir “sminga”, arba pasitaikė kažkoks bug’as būdingas kubuntu/amd platformoms/asrock motininėms. Kad ir kaip ten būtų, laukiu oficialios Hardy versijos.

Šiandien galų gale prisiruošiau prasivalyt savo stacionarų kompiuterį nuo nereikalingų bylų. Pasakysiu rezultatus - 1.5GB nereikalingo šlamšto buvo išmesta.

Ką aš turėjau:
Ubuntu Gutsy upgreidintą iš Ubuntu Feisty;
Gnome (pagal nutylėjimą su Ubuntu);

Ko man reikėjo:
Ubuntu Gutsy (švaraus);
KDE - be jokio šlamšto.

Pirma, ką padariau, tai išdiegiau senąji kernelį, ty, pašalinau initrd atvaizdą (Gutsy yra 2.6.22, Feisty 2.6.20). Tai man davė kelis šimtus megabaitų.
Pašalinimas standartinis, per apt-get (kam patogiau - gali naudot aptitude).

Antra, pašalinau (visiškai), viską, kas buvo susiję su Gnome, vėl gi, keli šimtai megabaitų. Jei neliko Gnome, tai kam reikalingas ir gnome-desktop-manager? Taip, gdm taip pat iškeliavo anapilin.

Toliau vyko visiškas sistemos valymas nuo žaidimų, compiz, beryl, ir visokio kitokio šlamšto.

Na, po viso valymo turime tik tuščia konsolę.. ir ką gi dabar daryt…

Įsirašiau k-desktop-manager (juk gdm išmetėm.) KDE yra pagrinde pritaikytas Qt, o gdm ir Gnome - GTK+, taigi, kam naudot tai, kas tam neskirta? kdm - štai, ko mums reikia.
Toliau įrašyti buvo šie paketai:
kdebase;
kde-core;
kdeartwork;
Štai po viso šito, galima drąsiai rašyt ’sudo kdm’ ir džiaugtis nauju švariu KDE.

Paminėsiu savo dabartinę programų komplektaciją:
Aplinka - Ubuntu Gutsy/KDE;
Interneto naršymas - Opera 9.50b;
El. Pašto skaitymas/rašymas - Mozilla Thunderbird;
IRC - mIRC over WinE;
VoIP - Skype;
DC - LinuxDC++;
Muzika - XMMS;
Filmai - VLC;
CD/DVD rašymas - Graveman;
WebDev įrankiai - Quanta Plus;
Ofiso reikmenys - OpenOffice.
Reikėtų paminėt ir ntfs3g, wine.

Visa šita revoliucija man davė štai tokį ‘performancą’:
eil@libra:/$ uptime
02:59:06 up 1:01, 2 users, load average: 0.03, 0.03, 0.04
eil@libra:/$ ps aux | wc -l
112

Šiandien kažkaip prisiminiau vieną linux/unix mėgėjų frazę, visada priešpastatomą MS gerbėjams: “mūsų OS nėra virusų.” Ir susimąsčiau - ar tikrai. Gi UNIX/Linux sistemos idealus virusų taikinys… Tiesa, BSD sistemos virusams teoriškai turėtų būt mažiau atsparesnės virusams, nei Linux, nes FreeBSD sukompiliuota programa turėtų veikti ir NetBSD, ir OpenBSD. O Mandrake Linux kompiliuota programa gali neveikti kitose distribucijose.

Ką turi turėt virusas, kad galėtų plist šiose sistemose:
Nepriklausomybę nuo modulių/bibliotekų. Taigi, kompiliuojamos kalbos kaip ir atkrenta, lieka interpretuojamosios.
Gebėjimą plist internetu. Bet kuri labiau išvystyta interpretuojamoji kalba turi galimybes kurti socket’us bei prie jų jungtis.
Mokėjimą rast galimybę plist per daugelį mašinų. Štai čia situacija komplikuota, kadangi šios sistemos garsėja stabilumu bei branduolio saugumu. Serveriai lieka už borto, pagrindinis taikinys - desktop variantų naudotojai.

Štai šie pagrindiniai (išvardinti toli gražu ne visi) aspektai atbaido virusų kūrėjus nuo šių sistemų užkrato kūrimo. Bet tai nereiškia, kad virusų joms nėra.. Virusų yra net ir Symbian OS.

Tačiau Linux/UNIX vartotojai tikrai gali jaustis saugesni už Windows vartotojus, nes sistema yra tikrai daug kartų atsparesnė nei Microsoft kūriniai. Dauguma programų yra open source, kas leidžia daug greičiau surast esamus pažeidžiamumus bei taip pat greit juos užtaisyt.

Taigi, palikime ši klausimą retoriniu… Kam reikės, tas atsakymą ras. Aš jau radau. Aš naudoju Linux.

Panašios frazės privertė mane išbandyt Linux galimybes žaidimų srityje. Kadangi dauguma dabar pradedančiųjų Linux vartotojų naudojasi Ubuntu distribucijomis, tokią sistemą bandymams naudojau ir aš. Kompiuterio konfigūracija silpnoka:

Procesorius: AMD 2.2 Ghz;
Vaizdo posistemė: nVidia FX 5200 256 MB;
Garsas: pagal nutylėjimą (alsa-driver);
Operatyvinė atmintis: du Kingston gabaliukai po 512MB, total: 1024 MB;
Kietasis diskas: dukart iš mirusiųjų guolio prikeltas WD400 (40GB);
Swap: 3GB;
Operacinė sistema: Ubuntu Gutsy;
Vaizdo tvarkyklės: nvidia su 3D akseleracijos galimybėmis;
Grafinė aplinka - KDE (pagrindinė priežastis, kodėl naudoju KDE - mažesni resursų sunaudojimai).

Testuoti žaidimai:

TORCS - lenktynių simuliatorius;
FlightGear - lėktuvų simuliatorius [šis liko įrašytas, mano mėgstamas žanras];
LinCity-NG - SimCity klonas, grafika pasenusi, bet žaidimas neprastas;
DangerDeep - Antrojo pasaulinio karo povandeninių laivų/laivų simuliatorius;
Enemy Territory - Return To Castle Wolfenstein primenantis online žaidimas;
Second Life - Virtualus realaus gyvenimo simuliatorius (mano vertinimu - pats prasčiausias iš mano išbandytų žaidimų.)
Open Arena - QIII primenanti šaudyklė.

Nei vieno žaidimo instaliavimas nesukėlė jokių problemų, kilus klausimams visus atsakymus nesunkiai radau internete. Pagrindiniai žaidimų trūkumai - prastoka grafika, daugumą jų reikia diegti per konsolę (dauguma to baiminasi, o nevertėtų).

Beje, reikėtų paminėt, kad dauguma (jų yra keliolika) online žaidimų yra nemokami. Mokamas yra žaidimas serveriuose (accounts). Kas man šiaip patiko - radau savo mėgstamiausio žaidimo - Neverwinter Nights linux versiją. Bet kadangi senąjį CD kažkur nukišau, tai teks pakentėt, kol gausiu (legaliai, žinoma) CD KEY’jų.

Dabar turbūt derėtų atsakyt į dažniausius ‘geimerių’ užduodamus klausimus priešpastatant Windows prieš Linux, kaip geresnę OS:
Ar Linuxe veikia CS? - Taip.
Ar Linuxe veikia Lineage? - Taip.
Ar Linuxe veikia WoW? - Taip.
Ar Linuxe veikia RuneScape? - Taip.

Linuxe veikia (žaidimas arba jo MOD’as):
Return To Castle Wolfenstein (wine/source);
Neverwinter Nights;
Warcraft III (wine/source);
StarCraft (wine).

Taigi, išvados tokios - Linuxe puikiai veikia žaidimai. Todėl Linux išlieka asmeniškai man (tai liečia ir UNIX-like sistemas) - universaliausia bei lanksčiausia OS. O ko reikia jums - spręsti taip pat tik jums.